2008-2013 m. laikotarpis 

Lietuvos Respublika administruodama EPF 2008–2013 m. daugiametę programą įgyvendins du prioritetus.

1 PRIORITETAS: Bendrijos acquis prieglobsčio srityje nustatytų principų ir priemonių, įskaitant su integracijos tikslais susijusias sritis, įgyvendinimas

Tai turėtų padėti užtikrinti tinkamas priėmimo sąlygas, sąžiningas ir veiksmingas procedūras bei visapusišką ir visiems galiojantį Ženevos konvencijos taikymą Fondo tikslinėms grupėms.
Šioje srityje Bendrijos įnašas galėtų būti padidintas iki 75 % projektams, skirtiems įgyvendinti šiuos specialiuosius prioritetus:
(1) veiksmai, kuriais siekiama atsižvelgti į ypatingus pažeidžiamų žmonių, pirmiausia nelydimų mažamečių poreikius, ir specifines priemones, kuriomis siekiama geriau apibrėžti sąvokas ir valstybių narių taikomą tvarką nustatant pažeidžiamus prieglobsčio prašytojus ir tinkamai reaguoti į tokius poreikius;
(2) veiksmai, dėl kurių pagerės asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, nustatymas ir (arba) prieglobsčio prašymų pasienyje tvarkymas, pirmiausia plėtojant specialias mokymo programas.

2 PRIORITETAS: Orientacinių priemonių ir vertinimo metodikos kūrimas siekiant įvertinti ir pagerinti prašymų suteikti tarptautinę apsaugą nagrinėjimo tvarką ir remti administracines struktūras joms stengiantis spręsti uždavinius, kilusius dėl glaudesnio praktinio bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis

Šioje srityje Bendrijos įnašas galėtų būti padidintas iki 75 % projektams, skirtiems įgyvendinti šiuos specialiuosius prioritetus:
(1) priemonės, skirtos atlikti nepriklausomą nacionalinės prieglobsčio sistemos darbo ir galimybių ją patobulinti peržiūrą;
(2) priemonių, kuriomis siekiama nacionaliniu lygiu nuosekliau priimti sprendimus dėl acquis taikymo, pvz., siekiant, kad prieigą prie teisminės praktikos duomenų bazių turėtų visos atitinkamos suinteresuotosios šalys, kūrimas;
(3) priemonės, skirtos didinti nacionalinių prieglobsčio tarnybų pajėgumą bendradarbiauti su kitų valstybių narių prieglobsčio tarnybomis, ir ypač rinkti, analizuoti ir vertinti informaciją apie kilmės šalis arba kilmės regionus, kad tokia informacija būtų galima keistis su kitomis valstybėmis narėmis.
Įgyvendinant nurodytus prioritetus EPF rems veiksmus, susijusius su viena ar daugiau šių sričių:
- priėmimo sąlygų ir prieglobsčio procedūrų gerinimo;
- integracijos;
- valstybių narių gebėjimų plėtoti, stebėti ir vertinti savo prieglobsčio politiką laikantis galiojančiuose ir būsimuose Bendrijos teisės aktuose bendros Europos prieglobsčio sistemos srityje nustatytų įsipareigojimų stiprinimu, visų pirma, siekiant praktinio narių bendradarbiavimo.

Tikslinės grupės

- trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, turintis Ženevos konvencijoje apibrėžtą statusą, kuriam leidžiama gyventi kaip pabėgėliui vienoje iš valstybių narių;
- trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris naudojasi papildoma apsauga, kaip apibrėžta Direktyvoje 2004/83/EB;
- trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris kreipėsi dėl vienos iš a ir b punktuose nurodytų apsaugos formų;
- trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris naudojasi laikina apsauga, kaip apibrėžta Direktyvoje 2001/55/EB.
 

2005-2007 m. laikotarpis    
 
     Lietuva, tapusi visateise Europos Sąjungos (toliau – ES) nare, kartu su kitomis ES šalimis pradėjo įgyvendinti ES prieglobsčio politiką, kurios tikslas – nuosekliai kurti laisvą, saugią ir teisingą erdvę, atvirą tiems, kurie dėl susiklosčiusių aplinkybių priversti teisėtai ieškoti apsaugos Europos Sąjungoje. Pagrindinis šios politikos įgyvendinimo įrankis yra Europos pabėgėlių fondas (toliau - EPF).

    Siekiant įgyvendinti prieglobsčio politiką, būtina sukurti mechanizmus, skatinančius valstybių narių bendras pastangas priimti pabėgėlius bei perkeltuosius asmenis ir atsakyti už jų priėmimo padarinius. Šiam tikslui įgyvendinti, vadovaujantis Europos Sąjungos Tarybos sprendimu 2000/596/EB buvo įsteigtas Europos pabėgėlių fondas 2000–2004 m.
 
     Atsižvelgiant į Europos Bendrijų priimtus teisės aktus prieglobsčio srityje ir į patirtį, įgytą įgyvendinant pirmąjį fondo etapą 2000–2004 m., nuspręsta įsteigti Europos pabėgėlių fondą 2005–2010 m., kad ir toliau būtų užtikrinamas valstybių narių solidarumas prieglobsčio prašančių asmenų atžvilgiu.

      Būtina remti valstybių narių pastangas suteikti pabėgėliams ir perkeltiesiems asmenims tinkamas priėmimo sąlygas ir taikyti teisingas bei veiksmingas prieglobsčio procedūras, kad būtų apsaugos asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, teisės.

      Europos pabėgėlių fondo tikslas – remti ir skatinti valstybių narių pastangas priimti pabėgėlius bei perkeltuosius asmenis ir atsakyti už jų priėmimo padarinius, atsižvelgiant į Europos Bendrijų teisės aktus šiais klausimais, bendrai finansuojant Europos Tarybos 2004 m. gruodžio 2 d. sprendime 2004/904/EB  numatytus veiksmus.
 
       Europos pabėgėlių fondas remia projektus, susijusius su šiomis sritimis:
           • priėmimo sąlygos ir prieglobsčio procedūros;
           • integracija į visuomenę;
           • savanoriškas grįžimas į kilmės šalį 
 
      Nuo 2008 m. sausio 1 d. prasidės naujasis Europos pabėgėlių fondo programavimo (2008-2013 m.) laikotarpis